2017 m. gruodžio 25 d., pirmadienis

Čiabukas POEMS AFTER SEX*: procesas


Palengva kyla lengvas chaosas ir pasibjaurėjimas prisikaupusiomis pakampėmis. Ten pilna popiergalių su mano tekstais. Jie užima visą lentynos viršų. Dulkija. Erzina. Elektroninis paštas užgrūstas eilėraščiais ir jie niekam kitam be manęs nereikalingi, įtikinėju save.

„mano tėvas“ sulaukia teigiamos reakcijos per Klaipėdos spalio mėnesio slemą. Auditorija lieka nuščiuvusi, o aš laimiu to vakaro varžytuves. Gaunu pieštukinę su septyniais eurais. O į namus dar parsivežu kažką neaiškaus savo krūtinėje. Toks nedidelis, šiltas ir jaukus pasitikėjimo savo kūryba jausmas.

Negaliu užmigti neaišku nuo ko. Žiūriu į floresencines žvaigždeles, prilipdytas ant kambario lubų. Prikaupusios lempos šviesos jos švyti tamsoje. Įsigalvoju. Prisimenu Sandros Bernotaitės vasarą padovanotą „Laisvę nuoga krūtine“. Pasiduodu nunešama minties apie knygą... čia ir dabar.

Nelaukdama apdovanojimų, kurių nenusipelniau, diplomų, kurių vis dėl to negavau, leidimų iš aukščiau maketuoju savo pirmąją (ne)oficialią eilėraščių knygutę - čiabuką. Tai pribėgdama, tai prisėsdama ilgėliau, tai praleisdama šeimyninį filmą, vėl nesuplaudama indų po vakarienės. Kaip krišnaitai pasakytų: „Tais vakarais tavo virtuvėje pasieniais vaikščiojo dvasios, nes jas traukia neigiama energetika.“ Monstras moteris.  Monstrėju prie kompiuterio ekrano - nes aš staiga ŽINAU, kaip turi atrodyti rinkinys, kaip turi skambėti žodžiai knygos puslapiuose. Jausmas, kai pati nuo pradžių iki pabaigos viską sprendi ir viską lemi, pripažįstu, svaigina. Renatos tvarinija, Karvelis viešpatavimas. Control freak būsena persismelkia netgi žilti ėmę plaukų galiukai ant poetės galvos.

Nebesvarstau - būti ar nebūti?

Aš esu.

Prisimenu, kartu su savimi į gydytojo apžiūrą vežuosi visus savo eilėraščius. Kol laukiu eilėje, rūšiuoju juos, aplink save išsiskleidusi. Skaitau ir skaitau, perrikiuoju, kol pagaliau pajuntu „skamba, nes suderinta.“  Žinau bus trys skyriai. Žinau jų pavadinimus: Preliudija, Suartėjimas, Baigiamosios glamonės. Tampa aiški rinkinio koncepcija. Gal per atvira? Saviterapija? Visada taip su pirmaisiais kūriniais, sako knygos apie rašymą. Tose pačiose knygose rašoma, kad pirmuose knygose autorius yra tikriausias, nuogiausias, nekalčiausias ir mažiausiai jose meluoja.

Viršelio paieškos. Bus moters siluetas, maniau. Minimalistinis ir stilizuotas. Ką išryškinti? Rankas ar kojas? O gal figūros linkį? Prisimenu, kad man patinka Pablo Picasso tapytos kampuotos ir aiškiais kontūrais moterys. Eglė Konagis sako, kad "manyje" daug geometrijos, todėl rantu moterį, ji ne Dora vardu. Moteris sėdi raudoname fotelyje nuoga ir tokia nutolusi... Word'o programa ieškau "teisingiausio" atspalvio. Redagavimai ir redagavimai, pakol viršelio spalva tampa tokia, kokios reikia. Truputi rizikuoju: bijau būti neskoningai ryški.
Viršelis Nr:1
Viršelis Nr: 2
Viršelis Nr: 4
Galutinis viršelis (viršelis Nr: 11)

Tuo pačiu metu parašau tris naujus eilėraščius: "tėvui", "gaublys" ir "buteliais". Žinau, jie tarsi "mano tėvo" tąsa. Žinau, jie tiktų greta pirmojo. Bet ne - aš neketinu jų dėti - viskas ir taip gražiai suriktuota jau iš anksčiau... Tie trys su manimi "kalba". Neduoda ramybės dieną, dvi, o gal ir daugiau, kol pajuntu, paskutiniai trys eilėraščiai turi atsidurti rinkinyje. Spyriuojuosi kurį laiką, nes nenoriu, nes bijau, nes noriu būti graži, nes noriu būti "saugi", nes nenoriu kelti klausimų, nes nenoriu būti dar viena su liūdna istorija, nes nenoriu pateisinti Kristinos Sabaliauskaitės žodžių... Drąsi ar neapskaičiuojanti? Nežinau. Aš juos įdedu ir staiga užplūsta tvarkos, teisingumo ir ramybės pojūtis. Kažkur palengvėja. Kažkur baisiai nusistebi, nejaugi "aš taip turiu kalbėti?". Kodėl? Į tą "kodėl" nerandu atsakymo.

Spaustuvininko paieškos ir paskutiniai knygelės - čiabuko parametrų suderinimai. Lapkričio viduryje parkeliauja siuntinys su 30 vnt. knygučių. Aikteliu, atplėšusi apysunkę dėželę. Ant viršelio geidulinga, bet nutolusi moteris, Renatos Karvelis pavardė ir pavadinimas „Poems After Sex*“. Ar tai aš? Pagaliau aš?
Siuntinys su knygelėmis - čiabukais POEMS AFTER SEX*

Pabaigtas kūrinys – tai parodytas kūrinys, sako S. Bernotaitė. Geidžiu kuo greičiau visiems parodyti čiabuką, pasidalinti džiaugsmu. Labai laukiu Kalėdų. Šiemet man jos išskirtinai šventiškos, nes vietoj kalėdinių atvirukų dovanoju POEMS AFTER SEX*. 
Kalėdų proga dovanoju savo kūrybą
Į pašto dėžutes krenta sunkūs vokai su iki raudonumo įkaitinta moterimi...

2017 m. gruodžio 20 d., trečiadienis

Renatos KARVELIS 2017 metų skraidymo žemėlapis (su NUOTRAUKOMIS)

Vienais metais (o gal tai vyksta kasmet?) artėjant gruodžio 31 d. vidurnakčiui feisbukas prisipildė įvairių žmonių įrašais apie jų pragyventus metus. Rašydavo, kad buvę be galo puikūs metai ir išvardydavo (dažniausiai ir pritagindavo) visus, kuriems jaučiasi dėkingi už pastūmėjimą, paskatinimą, palaikymą ar buvimą tiesiog greta.

Tais metais feisbuko draugų sėkmė erzino, nes apie savuosius taip pasakyti tikrai negalėjau - buvo prasti metai. Išoriškai išgyvenau tas mokslų nesėkmes, bet viduje liko vien griuvėsiai, iki pamatų nusiaubta. Reikėjo viską atstatyti šįkart taip, kad perlaikytų audras, kurios gyvenime dar užeis. 

2017 metai buvo "statybų metai". Aš kūriau save - Renatą Karvelis. Nauja įvairiapusiška veikla, "popamokinė" saviraiška, naujos pažintys, kvietimai dalyvauti, kvietimai padirbėti, idėjų lavina ir sėkmė, kai jos realizuojasi tarsi savaime be didelių kliūčių. 2017 metais skraidžiau, kur tik galėjau, kur tik sparnai valiojo mane nešti. 

VASARIS
Skaitymai "Diena po Valentino" I. Simonaitytės bibliotekos kiemelyje, kavinėje Pauzė. Kartu su Kūrybinio rašymo dirbtuvių bendraminčiais skaitome ir klausome vienas kito. Čia pristatau novelę "Paskutinis puodelis kavos".
Nuot. aut. kažkas iš auditorijos

BALANDIS
Lietuvių literatūros ir tautosakos institute per N. Vėliaus 10-tuosius skaitymus pristatau pranešimą "Profesoriaus Norberto Vėliaus gimtinės turtai". Prakalbu tarmiškai, tap kap mama, baba, kūma muoki, papasakuoju mitololini sakmi api kauka.

GEGUŽĖ
I. 
Su rašytojais iš uostamiesčio keliaujame po Žemaitijos aukštumas. Viskas tobula - oras, žmonės, aplinkybės. Jaučiamės tarsi ne po žygio, o po bendros visus paveikusios hipnozės. Po to ištisą savaitę "vibruoju". Tiek polėkio patirta.
Nuotr. aut. Sondra Simana
II.
"Poetinis pavasaris" ant Meat Lovers stogo Klaipėdoje. Laivai kursuoja mariomis pirmyn-atgal ir aš save pirmąkart pristatau kaip poetę. Tuo pačiu pabūnu ir Nijolės Kepenienės kurtos suknelės modelis.
Paimta iš: https://klrasytojai.wordpress.com/

III.
Nes pro duris įeiti reikia... Kultūros ir meno žurnale "Durys" pasirodo mano pirmoji novelė PASKUTINIS PUODELIS KAVOS. Kūrinio prototipas ir toliau pardavinėja bandeles.
Nuoroda į novelę:

BIRŽELIS
Pirmasis Klaipėdos SLEMAS. Išeinu iš Pauzės su ritmais skambančiais ausyse. Užsikabinu, nes slemas atveria platesnes galimybes komunikuoti su auditorija čia ir dabar.
Nuotr. aut. (manrods) Augenijus Zabitis

LIEPA
I.
Dalyvauju "Dpoezijos šaltinis 2017" festivalyje Raseiniuose. Vakarinių poezijos skaitymu metu pristatau savo eilėraščius apie MOTERĮ. Rūta manęs paklausia, kas man yra poezija ir aš neturiu ką jai pasakyti. Nesusimąsčiau. Nežinau. Poezija vyksta manyje ir aš tiesiog nežinau, ką pasakyti...
Nuotr. aut. Valdas Jančiauskas
II.
Smiltynėje rašytojai vėlei susitinka. Švenčiam Eglės Konagis gimtadienį. Smagiai praleidžiame laiką ir, rodos, nebekartojam, o "rašom" kažką nauja. Tuo metu iš Australijos grįžusi Sandra Bernotaitė papasakoja apie knygų savilaidą ir padovanoja savo čiabuką "Laisvė nuoga krūtine".
Nuotr. aut. kažkas iš rašytojų

RUGPJŪTIS
Michailas Denisenko pasikviečia į "Vasaros palydėtuves ant Kalniškės piliakalnio" Gargžduose. Man žiauriai nesiseka, nes nuvažiuoju į Klaipėdą per Vėžaičius ar Veiviržėnus. Imu panikuoti. Nebesigaudau kelyje, bet Michailo balsas ramina... ir aš randu tą piliakalnį, ir tą žmogų. Po renginio mudu geriam kavą, mėgaujuosi ne tik perskaitytais kūriniais, kurie išėjo gyventi savo gyvenimą, bet ir nauja pažintimi su Michailu. Jis mane ilgam įkvepia.
Paimta iš: kažkur

RUGSĖJIS
I.
Tauragė. B. Baltrušaitytės viešojoji biblioteka. Per "Poezijos medžiotojų" koncertą skaitau savo itin slemiškėjančias eiles. Michailas, kaip visad optimistiškas, bet vyresnieji, matau, nesupranta mano meilės eilėraščio. Kas blogai? "Žiuknuodžiai"! Taip, taip, čia eilėraštis apie meilę, taip tik Renata Karvelis moka mylėti!
Nuotr. aut. BRONIUKSFOTO
II.
Esu kviestinis svečias Šilalėje. Manęs paprašo pirmąkart pabūti VAKARO STAIGMENA. Na, būnu! 
Aš ta per vidurį raudona suknele


SPALIS
I.
Spalio Klaipėdos SLEMAS II, kurį rengia Darius Rekis. Laimiu to vakaro varžytuves. Be pieštukinės su septyniais eurais į namus parsivežu kažką šilto ir jaukaus savo širdyje. Tai pasitikėjimas savo kūryba jausmas. Neina ilgai užmigti tą vakarą... galvoje užsimezga eilėraščių knygos idėja.
Nuotr. aut. Sondra Simana
II.
Darius Rekis atvyksta į Šilalės biblioteką su poezijos rinkite "Pražydusios klumpės". Bibliotekoje anšlagas. Vedu knygos pristatymo renginį, Darius skaito savo eiles, o Michailas groja gitara, dainuoja. Pasijaučiu savo rogėse esanti. Sukirba auksinikės prigimtis. Kažkam kažkur reikia knygą pristatyti? Tuoj surasiu vietą, tuoj patarpininkausiu tarp autoriaus ir skaitytojo!
Paimta iš bibliotekos feisbuko profilio

LAPKRITIS
I.
"Miesto keistieji" lapkričio 8 d. Klaipėdoje Pauzėje (I. Simonaitytės bibliotekos kieme). Kuomet maniškiai klausės, o gitaristas Martynas džiazavo, aš skaičiau "Zuikį". Kažkas sako, Benas Šarka turėtų dabar žagsėti, o gal tik prisigalvojau. TINDI RINDI RIUŠKA teskambėjo galvoje ir kažkur kažkur buvau tas erekcijos gyvenimui apimtas juodas drugelis
Nuotr. aut. Sondra Simana

II.
Antri metai iš eilės pakliūnu tarp skaitovų. Antri metai iš eilės fiziškai manęs tenais nėra. Antri metai iš eilės vietoj manęs yra tik žodžiai. Vilniuje vyksta "Filologijos ruduo 2017" skaitymai. Eilėraštis "mano tėvas" iš rinkinio POEMS AFTER SEX* atrenkamas į finalinį skaitymų vakarą

III.
"Šiaurės Atėnuose" pasirodo mano parašyta Artūro Tereškino knygos "Nesibaigianti vasara" apžvalga KNYGA CELOFANE.
Nuoroda į knygos apžvalgą:

METAMS BAIGIANTIS...
...tampu slemo ir lyriškosios poezijos skaitymų vedėja bardų festivalyje prie Danės krantinės, kur renkas vaiduokliai ir praplaukia undinės. Čia girgžda įvairūs kūriniai, nes poetai ir poetės skirtingi, bet tuo ir žavingi. Deduosi zuikio ausis, lipinu Village People stiliaus ūsus. O sparnai... dar yra sparnai. Man ima dygti sparnai!



S T A I G M E N A !

Renatos KARVELIS pirmoji (ne)oficiali 
poezijos rinktinė POEMS AFTER SEX*



Apie POEMS AFTER SEX* jau rašo Sandra Bernotaitė  elektroninėje svetainėje Grafomanija.
Nuoroda į publikaciją:

2017 m. gruodžio 19 d., antradienis

A. Tereškino knygos "Nesibaigianti vasara" apžvalga KNYGA CELOFANE

Knygą celofane radau siuntinio dėžutėje. 
Suėmė juokas. 
Tipo VISADA BŪK SAUGI, KAD NEPASIGAUTUM KEISTŲ IDĖJŲ.
Ir...
... sėkmingai pasigavau. Knygos apžvalga publikuota Šiaurės Atėnuose.

NUORODA:


Paslaptis jos akyse

Ne Vaiduoklis ir ne Undinė,
Aš karvelis auksinis.
Ne damutė ir be šuniuko,
Aš kasdien keičiu kailiuką.
Žyla plaukai,
Dygsta ragai.
Šaknimis į žemę,
Šakomis į dangų.
Renata Karvelis slepiasi už knygos






2017 m. gruodžio 12 d., antradienis

Intervencija

I. NeDrąsa
Aš nesu drąsi - aš tiesiog neapskaičiuojanti, taip sakyčiau, jei kas stebėtųsi mano spontaniškais poelgiais. Aš nesu drąsi. Daug sumanymų virsta realybe tik dėl to, kad nejaučiu turinti viso pasaulio laiko. Nesu tikra, ar bus vėliau. Dabar juk mano geriausias laikas, kam turėčiau svajones atidėti ateičiai? Prigimtis vis tiek prisiveja ant 30-mečio, 40-mečio ar 50-mečio. Tą rodo svetimos patirtys. O mane mokino mokytis iš kitų...

Svetimi persilaužymo metu meta viską kaip nudilginti išminties. Nes tas, kas buvo lig šiolei, ne jų, o kitų į rankas įbrukta už gerą. Gerai yra gerai uždirbti. Gerai yra gerai gyventi. Gerai yra nekelti kitiems bereikalingų klausimų.

II. Išpjaustymai
Aštuoniese sulindę į klasioko trivietę palapinę atviraujamės. Esam Anykščiuose prie didžiulio ežero. 

Vėliau tą vakarą beplaukiodama jame iki kraujo nusibraižysiu blauzdas ir susipjaustysiu pėdas. Kraujuosiu. Gysiu namuose porą dienų. Nelieps eiti prie karvių ir aš baisiai stebėsiuosi, kaip mano išorinės žaizdos tikrai yra pakankamai tvirtas argumentas, įrodantis mano sunkią būklę. 

Žodžiai juk niekad nieko nereiškė. Kas tai? Žodžiai - tai tik oro virpinimas. Žodžiai - ne betono stulpas, ant kurio pakarti elektros kabeliai. Žodžius juk eina pakeisti taip, kaip norisi, kad būtų patogu tuomet. Iš štai "Aš nenoriu" virsta į "Gerai, gerai, padarysiu."

Labai bijau, kada prieis mano eilė, kada visi klasiokai ims apie mane atvirai kalbėti. Šįvakar šioje palapinėje mes tartum suaugę, rimtais veidais priimantys kritiką. Labai bijau, kada jie prabils apie mane. Jaučiu, išpils viską nuo baisiausių dalykų. Kad esu niekam tikusi, kad esu bjauraus būdo, kad esu nesukalbama, kad esu isterikė, kad esu nervota, kad esu nemiela. O jei dar pasakys, kad esu negraži? Mano tokia didelė nosis, o papukai visai neauga. 

Sustingstu palapinėje. Norėčiau atsistoti ir garbingai priimti tuoj į mane pasileisiančias kritikos strėles iš klasiokų. Bet trivietėje palapinėje mes aštuoniese. Susigūžiu, apkabinu kelius ir laukiu...

Jie nieko negali manyje atrasti blogo. Pasitikrinu visuose veiduose. Klasiokai apie mane nieko blogo negali pasakyti. Vienas, palapinės savininkas, išbarbena:

- Žinai, Renata, viskas su tavim gerai, bet tu kažkaip, - jis ilgai ieško tinkamo žodžio. - Tu per giliai mąstai...

Ir pasipila iš kitų burnų visokiausi nutikimai, kur aš "per giliai mąstydavau". Klasiokai sako, kad galėčiau būti ir paprastesnė su jais, nekalbėti taip sudėtingai, ir tiek.

Grįžtu supjaustymom pėdom į namus, naujo apie save sužinojusi. 

Aš nesu bloga mergaitė, aš tik per giliai mąstau, galvoju sau su palengvėjimu krūtinėje ir sopuliu pėdose. 

III. Suspardymas
Perskaitau laišką ir imu virpėti. Aš? Mano kūryba? Akimirkai nesusigaudau. Esu pakariama ant kryžiaus greta visų kitų nusidėjėlių. Tų vagių, smurtautojų, prievartautojų, žmogžudžių, padugnių. Ta gera, per giliai mąstanti mergaitė visąlaik buvo vilkas avies kailyje? Ta gera mergaitė iš tikro yra patsai šėtonas? Apsiblausia akys ir pasidaro silpna. Kas sakė, žodis nieko nereiškia? Žodis gali būti mirtinas.

Tada ilgai ilgai mąstau virtuvėje rūpintojėlio poza. Susituriu, nes moteris tarsi dauginimo aparatas. Gali akimirksniu prikopijuoti neapykantos, gali ir meilės, džiugesio. Aš žinau, kad dabar mano krūtinėje tiek jėgos, kad galėčiau žodžiu užmušti žmogų. Bet savo galią suturiu. Laikausi rūpintojėlio poza, nors neišpasakytai sunku sulaikyti per kraštus verdančias emocijas. Bet aš laikausi rūpintojėlio poza.

Nėr taip viskas paprasta, galvoju. Nepatiko mano kūryba, tai nepatiko. Čia tai paprasta. Bet kam kėsintis į mano asmenybę? Viename tekste apie save rašau "aš traukiu save pro rakto skylutę lyg storiausia vatinę kaldrą." Ar tai yra paprasta?

Dar truputi pasėdžiu rūpintojėlio poza ir imu atsigauti. Ne, to laiško aš daugiau nebeskaitysiu. Ne, aš daugiau neberodysiu savo kūrybos tiems, kurie nežino žodžio "saviraiška". Mintyse žmogų paleidžiu, matau tolstantį nuo manęs. Širdyje net palengvėja, nes pajuntu, kad kažkoks sunkumas atsirišo nuo širdies. Pajudu link lovos, reikia trumpam prigulti. 

Kelias minutes smūgiai buvo stipriausi, pamenu. Kol pargriuvusi gulėjau ant jau šalti ėmusios žemės, koja spyrė į galvą, kliuvo į gerklę ir taikės širdies. 
Jis šaukė:
-Šliuha, žinosies!
Aš bandau užsidengti, bet nepavyksta. Toliau pasipila spyrių virtinė į pilvą. Po kiek laiko žmogysta nurimsta, atsikvepia, susitvarko rūbus. Dar pritupia akimirkai prie mano krauju paplūdusio veido.
-Žinok, vieną dieną tu man dar padėkosi, - pasako. 

2017 m. gruodžio 10 d., sekmadienis

Aristokratiška prabanga

Rašyti popierinius atvirukus švenčių proga - tai aristokratiška prabanga, kalbam su Rūta. Tam reikia laiko. Laiko pirkti, o vėliau nešti į pašto skyrių atviruką, laiko jį rašyti, laiko prieš tai pagalvoti apie kiekvieną adresatą individualiai, kad tekstas atviruke būtų asmeniškas ir paliestų. 

Prieš didžiąsias šventes jau trečius ar ketvirtus metus artimiems ir mane įkvėpusiems žmonėms, kuriems jaučiu dėkingumą, rašau popierinius sveikinimus. Mėgaujuosi pačiu rašymo procesu ir negalvoju, ką gausiu atgalios. Nesavanaudiškos mintys išlaisvina nuo pragmatiškumo, kuriuo buvau maitinta tris kartus dienoje. Užplūsta ramybės, tvarkos, net kažkoks teisingumo jausmas, kad taip ir turi būti su žmonėmis.

Šįmet mano adresatų sąrašas prasiplėtė. Išdrįsau nusiųsti atvirukus tiems, kurių asmeniškai akis į akį net nepažįstu. Atsirado naujų bičiulių, nes užmezgiau daugiau pažinčių su kuriančiais žmonėmis šiais metais. Kaip smagu kalbėti ta pačia kalba, kai pagalvoji. Todėl poetus ir poetes, rašytojus ir rašytojas švenčių proga sveikinti popieriniu būdu išties žavu. Veik profesinė komunikacija. Feisbukuose, mesendžeriuose, sms žinutėse sveikinimai praradę popieriniams laiškams būdingą jusliškumą - jo nepačiupinėsi, nepauostysi, t.y. elektroninis sveikinimas mažiau jaudinantis. Galop, visi tie el. laiškai pasimeta nesibaigiančiuose archyvuose, kuriuose pats velnias nusisuktų sprandą.

O man visada patiko daryti siurprizus. Taip sudeginau kilimą, nes žvakių vaškas tąkart iš metalinių formelių išsiliejo. Esu gerą pusvalandį pratūnojusi dėžėje - buvau pati dovana. Ir dar daug visokių keistų dalykų iškrėčiau. Žinau, kad tarp nuolatinių sąskaitų, nepageidaujamų reklamų ir retų laikraščių bei žurnalų vokas su sveikinimu yra tikra gera staigmena.

Kalėdinių atvirukų vajų skelbiu sėkmingai pradėtą!

2017 m. lapkričio 28 d., antradienis

NEtaisyklinga NEnaudotina NEcenzūrinė












Poems After Sex*
Poems After Sex*
Poems After Sex*
Poems After Sex*
Poems After Sex*
Poems After Sex*
Poems After Sex*
Poems After Sex*
Poems After Sex*
Romain Gary
Romain Gary
Poems After Sex*
Poems After Sex*
Beribystė
Viens
Įsileidu
Rods
Vėloka
Tašes
Pizos
Kedų
Timbaluos
Lady 
Grieko
Gelia
Tvinksniu
Žiurknuodžiai
Tručus
Tručiju
Šiandie
Šposą
Šniūru
Biški
Maladiec
Do
Do
Sklepą
Koncervas
Masino
Granštą
Babą
Benkartu
Benkartu
Sveikamarija
Sveikamarija
Sveikamarija
Benkartu
Mauduolė
Šviežus
Vypteli
Pisli
Pisli
Bepapė
Ančiasnapė
Snapė
Keturakė
Queen
No
Blyn
NEprarask
NEpamesk
NEįklimk
parveŠk
IŠgyvenau
IŠvadas
SumaiŠyti
Karvamilžį
Bardakas
Šiandie
Šiandie
Bardakas
Siaubiakas
Šlakbaumo
Šlagbaumo
Feisbuke
Negurmanė
Gėjišką
Lady
Poems
After
Sex
Cigarettes
After
Sex
Woman
Sitting
In
Red
Armchair
Kūlgrinda
Kūlgrindų
Gudrumukais