2014 m. rugsėjo 28 d., sekmadienis

Sušilt padės INXS


Genialūs žmonės dažnai lieka nesuprasti to laimečio visuomenės

Mėgstamame periodiniame leidinyje buvo kalbama apie išradėją Nikola Tesla (1865-1943) , kuris tyrinėjo kintamąją elektros srovę, siekė, kad nemokamai elektros energijos privalumais galėtų naudotis visas pasaulis, tačiau jo vizija teliko jo galvoje. Kenkė konkurentai, nepalaikė rėmėjai ir svajonę užgeso kartu su juo.
Skaitant biografiją prisiminiau Leonardą da Vinči, kurį tuometiniai žmonės laikė nevispročiu ir keistuoliu dėl jo novatoriškų idėjų. O kai pasirodė Charles Darvin apybraiža apie rūšių atsiradimą, nusivylimą ir panieką išreiškė net tie, kuriuos jis laikė autoritetingais mokytojais.
Akivaizdu, kad tai, kas išties naudinga žmogui, pirmiausia atsitrenks į skepticizmo ir abejingumo sieną. Kai kasmet taip sparčiai keičiasi žmogaus gyvenimo būdas ir įpročiai dėl naujausių technologijų įsiliejimo į kasdienybę, dažnai pasvarstau, kaip atrodys gyvenimas ateityje? Gal tai, kas šiandien laikome fantastika, rytoj bus natūralu? O užmirštos idėjos taps aktualios siekiant išgyventi energijos išteklių mažėjimo metu?

Iliustracijoje Nikola Tesla montažas, daugiau apie jį čia: http://www.zulus.lt/lt/story/nikola-tesla

2014 m. rugsėjo 19 d., penktadienis

Supažindinu - tai DEAD MANs BONES

DEAD MANs BONES - tai Ryan Gosling ir  Zach Shields duetas. Ryan Gosling yra plačiai žinomas kaip kino aktorius, jis pasirodė tokiose filmuose kaip "The Notebook", "Lars and the Real Girl", "Stay" ir t.t.

Pastaruoju metu jis gana populiarus, 2014 metais pristatė net savo režizuotą filmą "Lost rivers".

Filmuose gal ir esame jį matę, tačiau įdomu pasiklausyti jo muzikos, kurioje vyrauja helovyno temtatika.

JAV Helovynas yra linksma persirengėlių šventė, lietuviai mirtį sieja labiau su sakraliais dalykais.

Prašau, išrinkau patį gražiausią DEAD MANs BONES darbą paklausyti ir Jums.

2014 m. rugsėjo 17 d., trečiadienis

Pabudinantis ritmas


INXS labiausiai patraukia puikiu ritmu. Nors vokalisto jau nebėra tarp gyvųjų, darbai tebestebina net ir jaunos kartos atstovus.

2014 m. rugsėjo 14 d., sekmadienis

Rudens efektas

Paimta iš http://www.efoto.lt/user/11060/nuotraukos/tag/2286

Visi metų laikai yra nuostabūs. Galime pasidžiaugti, kad jų turime bent keturis. Ilgėjančius, trumpėjančius, ryškius ir nelabai - tačiau keturis. Dar prisimename, ką reiškia tikra žiema su -20, apie vasarą skaudu kalbėti, nes ji per trumpa. O sausas ankstyvas ruduo visada asocijuojasi su nauja mokslų pradžia.
Prisimenu, kaip su nekantrumu laukdavau kiekvienos rugsėjo 1-osios. Kvepėjo knygos ir nauji sąsiuviniai, o voratinkliai užkibdavo ant kelnių, kai trumpindama kelią namo pasukdavau per pievą. Vėliau po magistro paskaitų vakare skubėdavau namo, takelis vedė per mažą parkelį, kuriame augo daug kaštonų, vėjui sustiprėjus medžių lapai nuklodavo takelį. Žvelgdama į pageltusius medžių lapus, užmiršdavau besivelkančius darbus ir įkyrias problemas, o džiaugdavausi gamta, nusiramindavau.
Ruduo ramina, jis lyg sako, kad bėgti nereikia, kad nereikia skubėti, kad viskas vyksta taip kaip turi būti, kad po vasaros, bus ruduo, o po jo žiemą ir pavasaris. Kaip ir žmogaus gyvenime viskas vyksta savo laiku, norisi užbėgti už akių ar vilktis, tačiau nurimus emocijos ir iš naujo pervertinus situaciją, staiga ateina suvokimas - taip ir turėjo būti.

                                                                                                                    R.

2014 m. rugsėjo 9 d., antradienis

VYRAI LAKSTANTYS PASKUI KAMUOLĮ



Pasaulio čempionatas – labai svarbus įvykis lietuviams, tuomet būdami tokie nepastebimi turim progą visiems priminti Lietuvos vardą. Staiga susivieniję tautiečiai draugiškai sėda prie TV ekranų ir „sirguliuoja“ už komandą. Palaikymas audringesnis laimint, tačiau kartais sirgalio genas gali ir pradingti, kai rungtynių rezultatas ne mūsiškių naudai. Prisipažinsiu, retais atvejais ir aš užsikrečiu ta bendrą psichoze, nors sportu nesidomiu. Smagu pasijusti kažko svarbaus dalimi, juk mes – Lietuva, mūsų tiek nedaug, o čia visų akivaizdoje esam lygiaverčiai.

Aukšti, stiprūs ir ištvermingi krepšininkai ištisas valandas bėgioja paskui krepšinio kamuolį. Kurdami ir aikštelėje vadovaudamiesi strategijomis stengiasi įmesti kamuolį į krepšį. Tikriausiai čia turėtų būti ir gilesnė prasmė. 

Seniai seniai tautos kariaudavo tarpusavyje, šiandien „karas“ civilizuotai perkeliamas į sporto aikšteles ir tai puiku. Nacionalinę stiprybę, ryžtą ir nuožmumą demonstruojame niekam nekenkiant, nors kartais po laimėjimų atsiranda „civilių aukų“. Įsisiautėję sirgaliai pridaro žalos.

Krepšininkų atvaizdų pilna visur: ant ledų, mineralinio, plakatų, TV ir laikraščių reklamų, portaluose ir kitur. Kur tik pakelsi akis užkliūsi už gražių Jasaičio garbanų. Taip, krepšininkai ir krepšinis  yra šaunu, tačiau argi kamuolys ir paskui jį lakstantys vyrai yra dievai. Dėmesys ir sureikšminimas, mano manymu, yra per didelis.

Šiemet po pirmųjų dvyliktokų egzaminų teko pripažinti, kad auga vis didesnė vidutiniokų kartą. O egzaminų centras „nuleido“ kartelę, nes kitų atveju daug moksleivių būtų neišlaikę egzamino. Ką gi, ką matom, tuo domimės, kuo domimės, tuo gyvename. Paradoksalu, kad išties žmogaus egzistenciją gerinančios sritys slypi po žiniasklaidos šešėliu ir atsiranda tik įdomybių skyrelyje, o apie krepšinio komandos rezultatus net ir nesidomėdami sužinosime. 

Ar bijai senatvės?

Kalbėjomės kartą šeimoje apie tai, kad žmonės gaunantys socialinę pašalpą kartais pasiunčiami dirbi senukų namuose. Kažkas nuotrupomis apibūdino darbą. Keistą namų kvapą, nelaikančius šlapimo senjorus su keistais įgeidžiais. Kad viena senutė nesiskirdavo su antklode net eidama į tualetą.

Turėjau progą lankyti silpnus senukus. Buvau apstulbusi, kad dideliuose namuose jie visiškai vieniši. Jų vaikai kažkur Vilniuje ar užsienyje. Dažnuose namuose trūko tvarkos ir vyravo keistas kvapas...Bijau ištarti, gal senatvės. Viena senutė nuolatos kalbėjo apie žuvusį sūnų ir laiminga linkčiojo gavusi pritarimą, kad jis buvęs puikus žmogus.

Iš visų sutiktų tąkart žmonių vos vienas kitas buvo skaidraus proto. Nuliūdau. Nejaugi tiek per visą gyvenimą dirbti, sieki, gauni, o pabaiga nepriklausomai nuo pasiektų rezultatų tampa niūri.

-Aš tai nenorėčiau padirbėti tokioj vietoj, - tarė giminaitė.
-O aš visai norėčiau, - pasakiau.- Turi progą pamatyti kaip atrodo žmogaus gyvenimas saulėlydyje. Juk tuomet lengviau suvoki, kad ir tavęs lauks kažkas panašaus. Matai akivaizdų nepatrauklų rezultatą ir privalai daryti išvadas, kad ta pabaiga būtų šiek tiek kitokia. Privalai labiau rūpintis sveikata ir dvasingumu, rūpintis savo vaikais, kad privalai dovanoti ne tik materialias dovanas, o akimi nematomus dalykus, kad jiems suaugus netaptum nereikalingas. Nes pabaiga apibūdina viso gyvenimo nuopelnus, ar į tinkamą vietą dėjai savo susirūpinimą ir laiką.


Tobulas organizmas užkrėstas gyvenimu,- kažkas panašaus buvo ištarta filme "Zero teorema". Mūsų organizmai nuo pat atsiradimo artėja link susinaikinimo, todėl dar šiandien reikia daryti teisingus sprendimus, kad visą gyvenimą aplink save skleistume grožį ir gėrį. Kad vaikai ir anūkai į mus žiūrėtų ne kaip į piniginę, o kaip į išminties knygą.

2014 m. rugsėjo 8 d., pirmadienis

Neplanuotas nėštumas

Kas rytą sutikdama ją tarpduryje pirštu pagrūmodavau:
- Nesidomėk vaikinais, jie tave tik suvilios. Ar nepasimokei iš pirmo karto? - sukibirkščiuodavau akim.
O ji tik praeidavo pro šalį ir dėdavosi manęs negirdinti. Atseit, aš jau suaugusi, žinau ką darau, man nereikia patarimų.
Vieną, kitą dieną tamsūs ir šviesūs vaikinai sukiojosi aplink namus, o jos išvis nematyti. Staiga, jie visi po trumpučių meilės serenadų po langais dingo. Tada jos dienos ėjo kaip visada, vaikinų nesimatė.
"Pasimokė mano mažoji,-" pagalvojau ir nebebardavau jos už neatsakingą elgesį.
Tik netikėtai jos pilvas ėmė pūstis. Iš pradžių ramindavausi "Ai, nieko, ji tik per daug prisiėdė". Po savaitės pilvas nepradingo, o tik dar labiau išsirito.
Tenka pripažinti, vėl turėsim kačiukų.


2014 m. rugsėjo 2 d., antradienis

Visos meilės dainos, tik apie pasibaigusią meilę



Stovint tamsioje laiptinėje Jis pasakė:
-Ar žinai, kad visos meilės dainos yra tik apie kančią keliančią meilę, apie meilę, kuri baigėsi, kuri skaudina, kuri gniuždo, kuri palieka be atsako. Niekas būdamas laimingai įsimylėjęs nedainuoja. Tada kažkaip stebuklingai atrodo, kad tas jausmas tęsis visada, kad mylimas bus visada šalia, tačiau...-Jis nutilo, pažvelgė į Ją kibirkščiuojančiom akim, o Ji dėjosi, kad nemato šios žinutės.
Net po daug metų girdėdama per radiją
"It must have been love but it's over now. It must have been good but I lost it somehow..." Ji suprato, kad tada niekas nesibaigė ir pasibaigt negalėjo.
 

Ruduo. Nauja pradžia. Nauji pažadai.

Greitas ritmas naujiems darbams pradėti, į žodžius nesigilinam ;-)