2017 m. vasario 26 d., sekmadienis

Vilniaus knygų mugė 2017

LRT Forumas skelbia Metų kūrybiškiausią knygą - G. Kazlauskaitės Singerstraum
Privalu patekti į rašytojų, skaitytojų, grafomanų religinę šventę, kartą metuose vykstančią - VILNIAUS KNYGŲ MUGĘ. Nepaisant nuovargio ir vejama jaunatviško maksimalizmo ryžausi, susikrovusi kuprinę, ir aš tenais patekti. 

Kai pasiekiau sostinę, miestas dar tebemiegojo. 8 val. ryto gatvės tuščios, vitrinos užtemdytos, o durys visur dar užrakintos. Toks miestas man priimliausias kone, nes gatvės, pastatai kaip ir mano vienos tampa. Klajoklės-bastūnės būsena artima sielai, mėgaujuosi atvirai laikina miesto tuštuma. 

Planas buvo toks: įsigyti knygų iš sąrašo, kurias buvau iš anksto nusižiūrėjusi, ir sudalyvauti vienam tiesioginiam LRT Forumo renginyje. Dėl ilgos kelionės namo: autobuso, ėjimo pėsčiomis, vėl autobuso, tada mašina - privalėjau, kaip ta pelenė, ilgai neužtrukti puotoje. Juk nakties tamsa įsiurbia į save ne tik geras užmačias, idėjas, bet ir šiaip gerus žmones. 

Prasibraunu prie reikiamų leidyklų stendų, sugaunu akimis knygos viršelį, dirsteliu į knygos kainą, apsisuku ir nueinu. Blaivaus proto likučiai ragino norimas knygas geriau pasiimti iš bibliotekos nei imti ir pirkti tiesiai knygų mugėje. Atrodė, kad didieji leidyklų tinklai vis tik labai simboliškai sumažino literatūros kainas, o prie mažesniųjų leidyklų stendų, radau kūrinių net už 1 Eur. 
Pirmoje eilėje pirkiniai iš perkuknyga.lt prieš knygų mugę (buvo akcijos po 1 Eur.)
Antroje eilėje - Vilniaus knygų mugės 2017 laimikiai.

Ketinau įsigyti SAPIENS. GLAUSTA ŽMONIJOS ISTORIJA ir VARGAS DĖL LYTIES. FEMINIZMAS IR TAPATYBĖS APVERTIMAS bei Aušros Kaziliūnaitės "esu aptrupėjusios sienos" iš Kitos knygos, tačiau, musietais, reiks laukti kitos knygų mugės. Iš Lietuvos Rašytojų sąjungos leidyklos stendo pasiėmiau Laimos Vincės dienoraštį LENINO GALVA ANT PADĖKLO. Tyto Alba nudžiugino M. Vilučio "Sriuba", mat "Tortą" ragavau ir likau suviliota šio grafiko tekstais, lyg kokiais apžavais be pradžios ir pabaigos. RATAS, kurį parašė Dave Eggers, o išvertė Marius Burokas, masino skaidrumo ir atvirumo tematika. Vienintelė knyga, kurią ketinau ir pavyko įsigyti tai "Vilko vaikas...", ką tik išleistą Briedžio leidyklos prieš pat knygų muge. Greičiausiai, ištrauka iš knygos apie Rytprūsių mergaitės kančias, perskaityta Delfi.lt portale ir apsuko galvą, kad nusipirkau knygą nė nedvejodama. 

Taip pat "susipažinau" su K. Sabaliauskaitės SILVA RERUM IV ir Rimanto Kmitos PIETINIA KRONIKAS. Tekstų ištraukos publikuotos internete ir popierinėje spaudoje.

Po tiesioginio LRT Forumo laidos, kuomet M.Gailius su kitomis trimis kolegėmis iš Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto aptarė Kūrybiškiausių knygų 12-tuką ir paskelbė Giedrę Kazlauskaitę su SINGERSTRAUM konkurso laureate, dar kartą suskubau prie poezijos knygučių. Norėčiau namie poezijos turėti daugiau, bet priešingai nei su proza, poeziją labai baiminuosi pirkti - ji turi patikti, ją privalu įsimylėti. Prozą gali pusiau mylėti, pusiau ne, bet su poezija taip neina. Čia kaip su gyvu ir tikru žmogumi- reikia labai gerai apsižiūrėti, ką renkiesi... Profesionalų patarimai, žinoma, vilioja, tik tai nereiškia, kad ir man patiks.

Kuprinė jau veržė pečius, svarino nugarą nuo to sunkumo. Miglos žmonių tik tirštėjo, tad patraukiau namolio, kur esu laukiama ir pasiilgta. Žvilgsniu nusėdau dar kartą ant knygomis prikimštų lentynų, į žinomus ir nežinomus, matytus, nematytus žmones už prekystalių, dalinančius autografus.
 Nugirdau:
-Kūrinio pradžia turi sugriebti. Supranti!?
Sakytum, redaktorė, dalijo patarimą per prekystalį palinkusiai rašytojai, kuri pasirodė nematyta anksčiau. Nežinau, kaip ji, bet aš tai ištempusi ausis klausiausi ir apsimečiau, kad domiuosi Benedikto Januševičiaus "Žodžiais".

Autobuso lange keitės kraštovaizdis. Betraukdama iš pergrūstos kuprinės ausines, vieną jų nutraukiau, tad muziką klausiausi su viena, įkišta į dešinę ausį. Nekokybiškas garsas iškraipė visas mano mėgstamas Lemon Joy melodijas. Ir jei mano tuometinė būsena būtų filmo fragmentas, tai paliktas herojus raudotų vienui vienas tuščioje gatvėje, o ant jo staiga imtų lyti. Banalu. 

Vienišumas toks banalus.