Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Renatos KARVELIS 2017 metų skraidymo žemėlapis (su NUOTRAUKOMIS)

Vienais metais (o gal tai vyksta kasmet?) artėjant gruodžio 31 d. vidurnakčiui feisbukas prisipildė įvairių žmonių įrašais apie jų pragyventus metus. Rašydavo, kad buvę be galo puikūs metai ir išvardydavo (dažniausiai ir pritagindavo) visus, kuriems jaučiasi dėkingi už pastūmėjimą, paskatinimą, palaikymą ar buvimą tiesiog greta.

Tais metais feisbuko draugų sėkmė erzino, nes apie savuosius taip pasakyti tikrai negalėjau - buvo prasti metai. Išoriškai išgyvenau tas mokslų nesėkmes, bet viduje liko vien griuvėsiai, iki pamatų nusiaubta. Reikėjo viską atstatyti šįkart taip, kad perlaikytų audras, kurios gyvenime dar užeis. 

2017 metai buvo "statybų metai". Aš kūriau save - Renatą Karvelis. Nauja įvairiapusiška veikla, "popamokinė" saviraiška, naujos pažintys, kvietimai dalyvauti, kvietimai padirbėti, idėjų lavina ir sėkmė, kai jos realizuojasi tarsi savaime be didelių kliūčių. 2017 metais skraidžiau, kur tik galėjau, kur tik sparnai valiojo mane nešti. 

VASARIS
Skaitymai "Diena po Valentino" I. Simonaitytės bibliotekos kiemelyje, kavinėje Pauzė. Kartu su Kūrybinio rašymo dirbtuvių bendraminčiais skaitome ir klausome vienas kito. Čia pristatau novelę "Paskutinis puodelis kavos".
Nuot. aut. kažkas iš auditorijos

BALANDIS
Lietuvių literatūros ir tautosakos institute per N. Vėliaus 10-tuosius skaitymus pristatau pranešimą "Profesoriaus Norberto Vėliaus gimtinės turtai". Prakalbu tarmiškai, tap kap mama, baba, kūma muoki, papasakuoju mitololini sakmi api kauka.

GEGUŽĖ
I. 
Su rašytojais iš uostamiesčio keliaujame po Žemaitijos aukštumas. Viskas tobula - oras, žmonės, aplinkybės. Jaučiamės tarsi ne po žygio, o po bendros visus paveikusios hipnozės. Po to ištisą savaitę "vibruoju". Tiek polėkio patirta.
Nuotr. aut. Sondra Simana
II.
"Poetinis pavasaris" ant Meat Lovers stogo Klaipėdoje. Laivai kursuoja mariomis pirmyn-atgal ir aš save pirmąkart pristatau kaip poetę. Tuo pačiu pabūnu ir Nijolės Kepenienės kurtos suknelės modelis.
Paimta iš: https://klrasytojai.wordpress.com/

III.
Nes pro duris įeiti reikia... Kultūros ir meno žurnale "Durys" pasirodo mano pirmoji novelė PASKUTINIS PUODELIS KAVOS. Kūrinio prototipas ir toliau pardavinėja bandeles.
Nuoroda į novelę:

BIRŽELIS
Pirmasis Klaipėdos SLEMAS. Išeinu iš Pauzės su ritmais skambančiais ausyse. Užsikabinu, nes slemas atveria platesnes galimybes komunikuoti su auditorija čia ir dabar.
Nuotr. aut. (manrods) Augenijus Zabitis

LIEPA
I.
Dalyvauju "Dpoezijos šaltinis 2017" festivalyje Raseiniuose. Vakarinių poezijos skaitymu metu pristatau savo eilėraščius apie MOTERĮ. Rūta manęs paklausia, kas man yra poezija ir aš neturiu ką jai pasakyti. Nesusimąsčiau. Nežinau. Poezija vyksta manyje ir aš tiesiog nežinau, ką pasakyti...
Nuotr. aut. Valdas Jančiauskas
II.
Smiltynėje rašytojai vėlei susitinka. Švenčiam Eglės Konagis gimtadienį. Smagiai praleidžiame laiką ir, rodos, nebekartojam, o "rašom" kažką nauja. Tuo metu iš Australijos grįžusi Sandra Bernotaitė papasakoja apie knygų savilaidą ir padovanoja savo čiabuką "Laisvė nuoga krūtine".
Nuotr. aut. kažkas iš rašytojų

RUGPJŪTIS
Michailas Denisenko pasikviečia į "Vasaros palydėtuves ant Kalniškės piliakalnio" Gargžduose. Man žiauriai nesiseka, nes nuvažiuoju į Klaipėdą per Vėžaičius ar Veiviržėnus. Imu panikuoti. Nebesigaudau kelyje, bet Michailo balsas ramina... ir aš randu tą piliakalnį, ir tą žmogų. Po renginio mudu geriam kavą, mėgaujuosi ne tik perskaitytais kūriniais, kurie išėjo gyventi savo gyvenimą, bet ir nauja pažintimi su Michailu. Jis mane ilgam įkvepia.
Paimta iš: kažkur

RUGSĖJIS
I.
Tauragė. B. Baltrušaitytės viešojoji biblioteka. Per "Poezijos medžiotojų" koncertą skaitau savo itin slemiškėjančias eiles. Michailas, kaip visad optimistiškas, bet vyresnieji, matau, nesupranta mano meilės eilėraščio. Kas blogai? "Žiuknuodžiai"! Taip, taip, čia eilėraštis apie meilę, taip tik Renata Karvelis moka mylėti!
Nuotr. aut. BRONIUKSFOTO
II.
Esu kviestinis svečias Šilalėje. Manęs paprašo pirmąkart pabūti VAKARO STAIGMENA. Na, būnu! 
Aš ta per vidurį raudona suknele


SPALIS
I.
Spalio Klaipėdos SLEMAS II, kurį rengia Darius Rekis. Laimiu to vakaro varžytuves. Be pieštukinės su septyniais eurais į namus parsivežu kažką šilto ir jaukaus savo širdyje. Tai pasitikėjimas savo kūryba jausmas. Neina ilgai užmigti tą vakarą... galvoje užsimezga eilėraščių knygos idėja.
Nuotr. aut. Sondra Simana
II.
Darius Rekis atvyksta į Šilalės biblioteką su poezijos rinkite "Pražydusios klumpės". Bibliotekoje anšlagas. Vedu knygos pristatymo renginį, Darius skaito savo eiles, o Michailas groja gitara, dainuoja. Pasijaučiu savo rogėse esanti. Sukirba auksinikės prigimtis. Kažkam kažkur reikia knygą pristatyti? Tuoj surasiu vietą, tuoj patarpininkausiu tarp autoriaus ir skaitytojo!
Paimta iš bibliotekos feisbuko profilio

LAPKRITIS
I.
"Miesto keistieji" lapkričio 8 d. Klaipėdoje Pauzėje (I. Simonaitytės bibliotekos kieme). Kuomet maniškiai klausės, o gitaristas Martynas džiazavo, aš skaičiau "Zuikį". Kažkas sako, Benas Šarka turėtų dabar žagsėti, o gal tik prisigalvojau. TINDI RINDI RIUŠKA teskambėjo galvoje ir kažkur kažkur buvau tas erekcijos gyvenimui apimtas juodas drugelis
Nuotr. aut. Sondra Simana

II.
Antri metai iš eilės pakliūnu tarp skaitovų. Antri metai iš eilės fiziškai manęs tenais nėra. Antri metai iš eilės vietoj manęs yra tik žodžiai. Vilniuje vyksta "Filologijos ruduo 2017" skaitymai. Eilėraštis "mano tėvas" iš rinkinio POEMS AFTER SEX* atrenkamas į finalinį skaitymų vakarą

III.
"Šiaurės Atėnuose" pasirodo mano parašyta Artūro Tereškino knygos "Nesibaigianti vasara" apžvalga KNYGA CELOFANE.
Nuoroda į knygos apžvalgą:

METAMS BAIGIANTIS...
...tampu slemo ir lyriškosios poezijos skaitymų vedėja bardų festivalyje prie Danės krantinės, kur renkas vaiduokliai ir praplaukia undinės. Čia girgžda įvairūs kūriniai, nes poetai ir poetės skirtingi, bet tuo ir žavingi. Deduosi zuikio ausis, lipinu Village People stiliaus ūsus. O sparnai... dar yra sparnai. Man ima dygti sparnai!



S T A I G M E N A !

Renatos KARVELIS pirmoji (ne)oficiali 
poezijos rinktinė POEMS AFTER SEX*



Apie POEMS AFTER SEX* jau rašo Sandra Bernotaitė  elektroninėje svetainėje Grafomanija.
Nuoroda į publikaciją:

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

KULTŪRINGOS REKOMENDACIJOS ŠALTAM SAVAITGALIUI vasario 6-7 d.

  KULTŪRINGOS REKOMENDACIJOS ŠALTAM SAVAITGALIUI, kuris, pasak meteorologų, nusimato . Sumaniau pasidalinti virtualiu ir kokybišku turiniu . Įkvepiančiu ir verčiančiu šioj nykumoj prisiminti žmogišką normalumą būti žmogumi tarp žmonių . • Dokumentinis filmas apie Vėrą Šleivytę, kilusią iš valstiečių ir ambicingai siekusią tapti menininke tarpukario Lietuvoje. https://www.youtube.com/watch?v=opyRwmCTANQ • • Aurimas Švedas kalba apie pseudoistorikus ir pseudoistorijos pavojus, ir skirtumus tarp mokslo ir entuziastingo istorijos interpretavimo. https://www.lrt.lt/.../dziazuojanti-istorija-griaunamoji... • • Skaitiniai. Kai į komiką, pažiūri rimtai - kai komikas tampa kultūrinės žiniasklaidos taikiniu. https://370.diena.lt/.../humoristas-henry-match.../... • • Artūras Sakalauskas prisimena sovietmečio Tauragę. Jo asmeninėje istorijoje nugula laikmečio fonas. Kas ta LAIVE? https://www.lrt.lt/.../gime-ta-pacia-diena-arunas... • • Dokumentinis filmas apie amžizmą. Santykis su senatve, kai

MONOLOGAS PO POKALBIO SU FILOSOFU: kodėl jie vis dar nori perprasti menininkus? [s ą m o n ė s s r a u t a s, 2020 rugsėjo 9 d.]

  po jurgos ivanauskaitės mirties buvo sukurtas dokumentinis filmas, taip dažnai nutinka. filme atsidūrė rašytojos kažkada daryti interviu, visokių video fragmentai iš laidų, iš kelionių, nuotraukos, autorinių tekstų citatos, piešiniai, mat rašytoja buvo ir grafikė. laidos autoriai papildomai klausinėjo žmonių, kad tie papasakotų apie jurgos ivanauskaitės tikrąjį, neafišuotą gyvenimą. reziumuojant filme pasakė, kaip išvadą kokią, kad jurga visą gyvenimą draskėsi, keliavo, kūrė, rašė, darė neįtikėtinus dalykus vien dėl to, kad jai trūko tėvo. kad rašytoja ilgėjosi to vyro savo gyvenime, kuris ją mažytę ant mamos rankų paliko. ir viskas. ir taškas. vienžodžiu, per vieną akademinę valandą suarchyvavo visą rašytojos gyvenimą. suvedė jį į vienintelį tašką, paaiškinimą – ji neturėjo tėvo, ji augo be biologinio tėvo. viskas su ja aišku, supratom, galime įdėti į stalčiuką, nebėr ko gilintis. visus jos gyvenimo paslėpsnius atvėrėme, visas spintas išknisome, visus palovius išžiūrėjome, visas jos

Islandai primena apie Palestiną

  2019 metų Eurovizijos scenoje pasirodė islandus atstovaujanti grupė Hatari . Šie stebino konkurso žiūrovus savo muzikiniu kūriniu, gluminančiu įvaizdžiu ir komunikaciniais gebėjimais. Spaudos atstovai mielai kalbino grupės narius, kurie, rodės, jei neiškritę iš medžio , tai mažų mažiausiai atskridę tiesiai iš kosmoso . Personažai nedingdavo netgi nulipus nuo scenos. Jie kalbėjo apie antikapitalistinę veiklą ir tuo pačiu reklamavo menamos firmos geriamą vandenį. Visa tai lengvai šokiravo, nors Šiaurės šalių atstovai ir taip nevengia stebinti Europos. Tą padarė 2006 metais suomiai, kuomet sunkiojo roko-metalo grupė Lordi užgrojo kitonišką, iš tipinio eurovizinio konteksto iškrentantį, kūrinį Hard Rock Hallelujah . Melomanai tąkart suprato, kūrinys vertingas, o Europa išrinko juos kaip nugalėtojus, nors pradinė reakcija buvo grynas atmetimas: suomiai keitė nusistovėjusius tarptautinio muzikos konkurso dėsnius. Hatari – islandų techno, industrinio pankroko grupė iš Reikjaviko, kuri tu